Kriza financiare nė Greqi dhe shqiptarėt atje

Shkruar nga: Saimir Lolja  
Botuar më: 5 vite mĆ« parĆ«

Saimir Lolja
Kriza financiare nė Greqi dhe shqiptarėt atje

Kėto ditė rrjetet e lajmeve po pėrcjellin vlerėsimin e agjensisė financiare “Standard & Poor’s” pėr bonot e thesarit (borxhin shtetėror) tė Greqisė. Sipas atij vlerėsimi investimet nga bonot greke tė thesarit dalin me humbje dhe borxhi i Greqisė ka vlerėn e plehrave/hedhurinave (“junk”, nė anglisht). Pra, ato qė kanė blerė bono thesari tė Greqisė, pėrfshirė edhe blerjen qė u bė prej Bashkimit Europian nė formėn e ndihmės financiare, ka shumė pak mundėsi qė t’i marrin paratė mbrapsh. Pėr mė tepėr, nėse Greqia do marrė para tė tjera borxh pėr tė shlyer borxhet e vjetra, ajo do e marrė atė me interes akoma mė tė shtrenjtė dhe kushte mė tė rrepta. Ky njoftim bėri qė tregjet/bursat nė Amerikėn e Veriut tė shohin teposhtė. Nėpėrmjet bonove tė thesarit (“bonds”, nė anglisht) qeveria e njė shteti prodhon apo blen paranė e vendit, tė cilėn pėrdor pėr tė mbuluar pagesat brenda e jashtė shtetit, si dhe pėr ta investuar. Nė kushtet e tanishme, Greqia nuk ka mundėsi tė prodhojė para (Euro) dhe ka shumė pak burime pėr tė grumbulluar para tė thatė (p.sh. Euro, Dollarė), sepse investitorėt e huaj nuk i afrohen njė vendi ku investimet dalin me humbje. Bonot e thesarit janė nė fakt investime nė borxh. Pala investuese ėshtė ajo qė blen bono thesari. Pala shitėse, d.m.th. qeveria, grumbullon kėshtu para tė cilat domosdoshmėrisht duhet t’i investojė/qarkullojė me pėrfitim/interes mė tė madh se sa i ėshtė dhėnė palės investuese. Bonot e thesarit janė tė llojit tė brendshėm (“government bonds”, nė anglisht) dhe tė jashtėm (“sovereign bonds”, nė anglisht). Bonot e brendshme dolėn nė dritė pėr herė tė parė nė vitin 1693 kur qeveria britaike pėrdori skemėn e tyre pėr tė financuar vazhdimin e luftės nėntė vjeēare (1688-1697) kundėr Francės. Vlera e bonove tė brendshme kalon pėr tė prodhuar/blerė para qė pėrdoret brenda kufinjve tė njė shteti, kurse vlera e bonove tė jashtme pėrdoret pėr tė prodhuar/blerė monedha tė huaja tė nevojshme pėr pagesat e jashtme. Tėrė shuma e parasė qė iu ėshtė borxh blerėsve tė bonove tė brendshme pėrbėn atė qė quhet borxhi i brendshėm (“government/domestic debt”, nė anglisht). Tėrė shuma e parave qė iu ėshtė borxh blerėsve tė bonove tė jashtme pėrbėn atė qė quhet borxh i jashtėm (“sovereign debt”, nė anglisht). Nė rastin e Eurozonės, kėto dy lloj bonosh janė shkrirė nė njė, sepse 16 shtete (nga 27 shtete qė ka Bashkimi Europian) nuk pėrdorin mė monedha tė veēanta por njė tė pėrbashkėt, Euron. Megjithatė, ēdo shtet e ka tė caktuar sasinė e Eurove qė mund tė prodhojė pėr blejė dhe cilėsia e tyre mbetet brenda kufinjve tė shtetit pėrkatės. Eurozona i ngjan njė karvani anijesh tė lidhura njėra me tjetrėn, i cili tėrhiqet prej anijeve mė tė fuqishme (Gjermania e Franca). Borxhet e kanė rėnduar aq shumė anijen e kalbur greke sa praktikisht ajo ėshtė e pėrmbytur dhe duke u fundosur. Nga kjo fundosje rrezikohen tė tėrhiqen nė fund tė detit edhe anijet pranė (Portugalia, Spanja, ndonėse kėto mund tė ndihmohen pak prej flotiljeve tė tyre tė ish-kolonive) dhe tė ngadalėsohet nė pėrgjithėsi vozitja e karvanit Europian. Pėr Eurozonėn duket se ka dy zgjidhje: (1) Tė kėpusė litarėt dhe ta lerė anijen greke tė fundoset e mallrat e saja t’i marrin dallgėt; nė kėtė rast piratėt rusė e kinezė do suleshin pėr t'i hedhur ēengelin anijes qė fundoset dhe pėr tė zėnė sa mė shumė plaēkė; (2) Tė ndihmojė qė tė ndėrtohet njė anije greke plotėsisht e re, me formė e madhėsi tjetėr, me pėrmbajtje e marrėdhėnie perendimore, me qėllime e shėrbime Europiane, me moral e mirėnjohje pėr kombet e tjera. Teorikisht, blerja e bonove tė thesarit quhet investim pa rrezik, sepse qeveria rrit taksat pėr tė grumbulluar paranė qė nevojitet pėr tė shlyer blerėsit e bonove tė thesarit nė afatin e paracaktuar. Agjensia financiare “Standard & Poor's” pohonte se Greqisė i duhen 8.5 miliard (bilion) Euro mė 19 Maj 2010 pėr tė shlyer blerėsit e bonove tė thesarit. Edhe nėse do gjehen kėto para, niveli i jetesės do ulej mjaft thellė dhe ekonomia greke do tė shkojė tatėpjetė pėr tė paktėn dhjetė vitet e ardhshėm. Nė kėto kushte kur vlera financiare (aftėsia blerėse) e Greqisė barazohet me vlerėn e hedhurinave, qeveria greke ka kėto mundėsi pėr tė nxjerrė vlerė: (1) Tė rrisė taksat mbi fitimin dhe ato doganore, gjė qė rrjedhimisht rrit ēmimet e shėrbimeve dhe mallrave. Tė rrisė taksat e pronave dhe pronėsive, pėrfshirė kėtu edhe gjobėn e siguracionit tė makinave, shtėpive, anijeve, etj. Qytetarėt e Greqisė kanė kohė qė bėjnė greva e demonstrata pėr dhimbjet e shkaktuara nga masa tė tilla; vėshtirė se ato do tė pranonin tani mė shumė taksa tė tilla. (2) Tė marrė me njė farė mėnyre parat e kursyera tė njėrėzve nėpėr banka. Njė mėnyrė e tillė ėshtė qė njė ditė qeveria apo bankat greke t’u thonė kursimtarėve nė Greqi se paratė e tyre do i qarkullojnė pėr nevojat e vendit (nė fakt, pėr blerje Eurosh) dhe do iua kthejnė mė me shumė fitim (nė dukje, bankat rrisin normat e interesit pėr kursimet). Dhe ditėn tjetėr tė thonė se investimi i djeshėm qe jo i mbarė dhe ėshtė e pamundur tė shlyhet borxhi ndaj tyre apo borxhi i brendshėm (“default”, nė anglisht). Si rrjedhim, shpallet kalimi nė falimentim dhe bankat treten brenda natės. Njė shembull pėr kėtė rast ėshtė kriza e Rublės ruse nė Gusht 1998, kur p.sh. banka e madhe “Inkombank” zhduki egzistencėn e saj me tė gjitha ē’kishte brenda natės, Rubla ruse u zhvleftėsua katėr herė vetėm pėr njė muaj, dyqanet u boshatisėn dhe ēmimet e mallrave shtegtuan me krillat. (3) Tė ndjekė kėshillėn e dhėnė nga disa politikanė gjermanė qė tė shesė ishuj apo toka kontinentale. Njė situatė e ngjashme ka qenė nė vitin 1878 kur Perandoria e krimbur Osmane mori ndihmėn e shpėtimit prej ushtrisė sė Perandorisė Britanike, nė kėmbim tė shitjes sė Qipros, pėr tė pėrballuar ushtrinė ruse qė kishte arritur nė dyert e Stambollit. Ēdo pare tjetėr e dhėnė do jepet (siē jepet) nė formė borxhi me interes tė pėrbėrė (interes i shtuar kundrejt pjesėve tė pashlyera). Ato qė rrojnė nė Amerikė tė Veriut apo Europė Perėndimore e dijnė mire se ēdo tė thotė “blerje” shtėpie, makine apo shkollimi me para borxh. Para njė jave lajmet rrėfenin pėr tė pasurit e Greqisė tė cilėt kishin tėrhequr prej bankave greke dhe i kishin dėrguar jashtė 12 miliard (bilion) Euro. Duket se kėto pasanikė e dinė mirė se qė tė mbeten tė tillė nuk nevojitet tė shkruhen ēeqe (pėr tė blerė bono thesari tė Greqisė). Ēdo para tjetėr e derdhur tani nė Greqi vetėm se do e mbajė atė edhe pėr ca kohė si "njė grua e Lindjes dhe dashnore e Perėndimit". Anijen e zymtė greke nuk e shpėtojnė dot as numrat 900 nė Shqipėri, as kazinot e buzuqet, as pagėzimet, as dėshirat e marinarėve tė saj pėr t'u shplarė nė gjiret detare tė Shqipėrisė, as urrejtjet fetare e kombėtare tė edukuara qė nė vogli, as tanket e raketat e blera nė Rusi, as paratė e nxjerra nė Shqipėri nėpėrmjet telefonave e celularėve, e as bashkėpunėtorėt e tyre dhe tė serbėve nė Shqipėri. Lufta tani e Greqisė kundėr borxheve tė veta vjen si jehonė e Luftės sė Peleponezit (413-404 p.e.s.) dhe do kalojė nėpėr tė njėjtat cikle natyralė qė pasuan atė luftė nė lashtėsi. Pėr shqiptarėt qė kanė para nėpėr bankat greke, njė pyetje hutuese iu qėndron pėrballė: A ėshtė vonė qė tė tėrheqin parat nga bankat greke, apo jo? Meqenėse ēdo minutė rėndon shumė, atėhere veprimi mė i shpejtė dhe i thjeshtė ėshtė marrja e parave nga llogaritė qė kanė nėpėr degat e bankave greke, qofshin nė Greqi apo Shqipėri. Mėpas, ato mund t'i mbajnė ato para me vete (por siguria ėshtė e pakėt) ose t'i dėrgojnė nėpėr bankat shqiptare apo jo-greke. Si monedhė, paraja e shqiptarėve nė Greqi ėshtė e sigurtė, sepse ėshtė nė Euro. Ndryshe qe situata finaciare e shqiptarėve nė Shqipėrinė zyrtare nė fillim tė viteve 1990 kur Leku (bashkė me kursimet nėpėr banka) u zhvlerėsua dhjetė herė. Dhe po ndryshe qe situata pėr to mė 1997 kur hajdutėt e brendshėm vodhėn paranė e brendshme (Lekun), kurse porositėsit e huaj morėn nėpėrmjet tokės, ajrit e detit paratė e huaja (dollarė, lireta, dhrahmi, marka, etj.). Shqiptarėt e Greqisė e dijnė mirė se sa sakrifica e harxhime kanė bėrė ato 20 vitet e fundit pėr tė shkuar, punuar e kursyer nė Greqi. Vendimi iu pėrket vetėm atyre; tė dėgjojnė shumė e tė bėjnė si dijnė vetė.

Jep njė mendim mbi kėtė temė:

Reklamat

Pronat e Fundit


  • domain shqiperia

Video

Lajm dhe tema tė nxehta

AKTUALITET

TEMA TË NXEHTA

KULTURA

Albforumi